Pradžia Kryptis Ruuben Kaalep: „Lietuva bus strategiškai svarbi Intermariumo narė“

Ruuben Kaalep: „Lietuva bus strategiškai svarbi Intermariumo narė“

570
0

Kryptis pristato interviu su Estų etnofuturistu Ruuben Kaalep, kuris yra Tartu savivaldybės narys, Estų nacionalinės liaudies partijos aktyvus narys, bei jų jaunimo organizacijos Sinine Äratus (liet. Mėlynasis pabudimas) lyderis.

– Kaip prarijai savo pirmąją raudoną piliulę? Kada suvokei svarbą nacionalistiniam aktyvizmui?

– Kiekvienas estas, lietuvis ir latvis jau gimsta atsikandęs – raudonosios piliulės ir toks lieka, nebent globalizmui pavyksta suteršti jo sielą. Iš kurgi kilo Dainuojanti Revoliucija, Baltijos SS legionai ir Kovos dėl Nepriklausomybės? Visa tai kilo iš mūsų etninės dvasios. Tik vakariečiui, gimusiam sergančioje kultūroje, su giliu atotrūkiu nuo savo etninių šaknų, reikia raudonosios piliulės, kad atrastų tai. Mums, Baltams, etninė sąmonė yra savaime suprantama.

Maždaug Bronzinės Nakties metu, 2007, suvokiau, kad mano šalies politinis elitas išdavė mūsų protėvių etnonacionalistines idėjas. Jiems Estijos valstybė tik administracinė, socio-ekonominė struktūra, o ne amžinos, transcendentinės, Fino-Ugrų genčių sąmonės inkarnacija. Tada aš supratau, kad turiu prisidėti prie pokyčių.

– Kurią valstybę bet kuriame istorijos tarpsnyje laikytum turinčią arba turėjusią tobuliausią politinę santvarką?

– Aš neieškau šalies valdymo formulių. Tokių ir nėra, nes kiekviena valstybė yra atsakas į unikalias istorines aplinkybes. Pavyzdžiui, Fašistinis ir Nacional-Socialistinis režimai buvo puikus atsakas į Komunistinį totalitarizmą 20-ajame amžiuje, tačiau šio amžiaus sunkumai visai kitokie. Mūsų, nacionalistų, darbas visada bus atpažinti nacionalizmo priešų metodus duotuoju istoriniu metu ir panaudoti jų pačių priemones prieš juos. Po to, mes būsime laisvi valdyti savo šalis kaip tik mūsų etninei dvasiai atrodys geriausia.

– Gal gali papasakoti apie Blue Awakening įkūrimą, kokios aplinkybės lėmė ir kodėl įkūrėte jaunimo organizaciją?

– Aš prisijungiau prie Estijos Patriotinio Judėjimo dar besimokydamas 10-je vidurinės klasėje. (Eesti Rahvuslik Liikumine). 2012 judėjimas tapo partija, įtraukdamas ir perrinkdamas gerą gabalą Estijos Liaudies Sąjungos. Taip aš tapau vienu iš EKRE steigėjų. Tačiau, pačioje judėjimo ir partijos pradžioje jaunimo buvo mažuma. Aš iškart supratau šios situacijos estetinius ir strateginius pavojus ir nusprendžiau sukurti jaunimo judėjimą, kuris bendradarbiautų su partija etnonacionalistiniais tikslais.

 

Blue Awakening Buvo įkurtas 2012 Lapkričio 30, Tartu. Jį įkūrė septyni vyrai – visi studentai. Nuo tada judėjimas smarkiai išaugo, buvo aktyvus tiek Taline, tiek Tartu, pritraukdamas dar jaunesnių žmonių, kurie dar lanko mokyklas ir suburdamas 125 narius šiemet. Bet netgi dar toliau žengė mūsų principai ir nacionalinio estų atgimimo tikslai. Mūsų didžiausias pasiekimas – jauni, stiprių nacionalistinių pažiūrų žmonės nebėra marginalizuojami Estijos visuomenės. Jie turi savo erdvę kur yra laukiami ir gali dalintis savo mintimis, jausmais ir siekiais.

– Nuo pat organizacijos pradžios save priskiriate prie identitarų tipo organizacijų. Kaip tai suprantate? Ar bendraujate su kitais Generation Identity judėjimais ir ką tai jums reiškia?

– Identitarizmas nėra ideologija, tai nacionalinės estetikos ir strategijos forma 21-jame amžiuje. Daugeliu aspektų man ji atrodo artima etnofuturizmui. Mes esame užmezgę ryšius su Generation Identity grupėmis keliose šalyse, kaip ir su daugeliu kitų nacionalistinių organizacijų. Manau, kad jie mus labiausiai įkvėpė savo jaunatviškais, energingais, bekompromisiais gatvių agitavimo metodais – tokioms introvertiškoms šalims kaip mūsų Baltijos valtstybės to labai reikia.

 

Vienas dažnai kylantis klausimas, susijęs su Identitarizmu, yra visa-Europietiškumas. Manau, kad šį klausimą gvildenti reikėtų atsargiai: mūsų bendra rasinė tapatybė negali paminti mūsų etninės tapatybės. ES yra mums atvirai priešiška ne tik dėl to, kad jai vadovauja ne tie žmonės, norintys pakeisti europiečius, bet ir dėl to, kad visos jos struktūros yra skirtos pavergti nepriklausomos etno-valstybės idėjai ir aš manau, kad ES jau nebeįmanoma išgelbėti. Tačiau, Intermariumo, kaip gynybinio nacionalistinių etno-valstybių alianso idėja yra, turbūt, potencialiai vaisingiausias projektas su mintimi suvienyti Europos tautas.

– Kokie autoriai ir filosofai yra šakniniai Blue Awakening judėjimui? Kurie asmeniškai tau?

– Pats pamatas yra Europietiškų dešiniųjų tradicijų įvaldymas ir sugrąžinimas į mūsų sęnąjį Fino-Ugrų ir Baltų Būties kelią. Dešinioji tradicija turtinga ir susideda iš kelių gijų: Nuo Osvaldo Spengletio iki Gabriele d‘Annunzio, Julios Evola iki Alan Watts, Martin Heidegger iki Guillaume Faye – ir tai tik keli vardai pradžiai. Norėdami suvokti Fino-Ugrų ir Estų esmę tiek skaitymas, tiek priklausymas, kokia nors forma, gyvuojančiai tradicijai yra reikalingi. Turi pradėti nuo mitologijos, bet iš šiuolaikinių autorių aš verčiausiu dėmesio laikau Valdur Mikita. Lietuvos atveju, manau, kad Vydūnas būtų vienu svarbiausių atskaitos taškų.

– Kokie tavo santykiai su politika? Kaip žiūri organizacija į tavo dalyvavimą EKRE veikloje?

– Dalyvavimas kasdienėje politikoje yra labai svarbi, tačiau ne vienintelė Blue Awakening veiklos dalis. Dvasinė kova dėl naujo nacionalinio atbudimo neišvengiamai pasireiškia ir politinėje erdvėje. Šiandieninėje situacijoje, kai tik viena aktuali estiška partija atstovauja etno-nacionalizmą ir atvirai meta iššūkį globalizmui bei liberaliai demokratijai, yra nepaprastai svarbu tą partiją remti. Būsimoje etninėje-valstybėje, žinoma, etnonacionalizmas bus visų politinių partijų susitarimas ir tada kasdienė politika nacionalistams nebebus tokia svarbi.

 

Atsižvelgiant į tai yra svarbu išlaikyti dėmesį didesniems tikslams – nacionalinam atgimimui – ir neleisti politikai tapti savo pačios uždaviniu. Mes pabrėžiame, kad nevisi dalyvaujantys Blue Awakening veikloje turėtų tapti politikais. Visi turėtų prisidėti prie bendro tikslo toje srityje kurioje jie ar jos yra geriausi, tai gali būti menai, filosofija, finansai ir t.t.

– Kokie buvo didžiausi iššūkiai ir kaip juos išsprendėte ar sprendžiate?

– Kai 2012 susikūrė EKRE ir Blue Awakening, mes buvome marginalizuotos grupės, kurias vargiai pastebėdavo Estijos žiniasklaida. EKRE, pirmaisiais mėnesiais, teturėjo apie 1% viešos paramos. Mes visa tai įveikėm ištisai akcentuodami savo nacionalistines idėjas, grynu radikalizmu vyraujant buržuaziniam susitaikėliškumui. Žygiai su deglais, Martin‘o Hleme‘io legendinis „If you‘re black, go back“, mūsų stipri pozicija prieš masinę imigraciją mums atvedė daug rėmėjų ir galiausiai pavertė mus politine jėga su kuria globalistai turi skaitytis.

Sėkmingoje politinėje grupėje visada reikia žvalgytis politinių karjeristų – tų kurie laiko nacionalizmą priemone pasiekti trumpalaikių politinių tikslų, o ne širdies pašaukimu prieš kurį protas neturi jokios galios. Blue Awakening jau patyrė konfliktą 2016, kai grupė politinių karjeristų bandė perimti judėjimo kontrolę. Bandymas buvo visiškai nevykęs dėl dviejų priežasčių. Pirma: jie nesupratų tų idealų, kurie subūrė didžiąją dalį jaunų žmonių, kurių nedomino politiniai žaidimai, kurie turėjo metapolitinę nacionalinio atgimimo viziją. Antra: mes su džiaugsmu panaudojom jų pačių metodus prieš juos, gudriai manevruodami, suskaldydami jų pajėgas ir sunaikindami jų likučius vieną po kito.

– Iš kur semiesi įkvėpimo? Kokių podcast‘ų klausai, kokius video žiūri?

– Aš nesu pratęs klausytis podcast‘ų ar sekti YouTube kanalų. Man labiau patinka skaityti – bet tai tik mano asmeninis pasirinkimas. Kadangi esu iš prigimties smalsus, pasidomiu įvairiausiais dalykais: istorija, geopolitika, filosofija ir religija, technologinėmis ir gamtosauginėmis problemomis, menu ir poezija. Nepaprastai yra svarbu turėti platų interesų lauką, kitaip protas stingsta ir tampa lengvu taikiniu ideologiniams spąstams.

– Blue Awakening ir pats asmeniškai dažnai mini etnofuturizmą, net turite kasmetinę konferenciją ta tema. Kas tai yra ir kaip tai supranti?

– Terminas „etnofuturizmas“ gimė Estijoje per Dainuojančiąją Revoliuciją. Iš pradžių tai buvo įsivaizduojama kaip kultūrinė strategija, kuri atgaivintų etninį Fino-Ugrų sąmoningumą, nepaisant ir netgi naudojantis postmodernistiniais metodais. Tačiau mes šį terminą vartojam politiniame kontekste. Tai reiškia, kad mes išskiriame etnonacionalizmą kaip vienintelę reikšmingą opoziciją globalizmui ir išskiriame Futurizmą tokį, koks jis gimė Italijoje, tiek savo meninėje laisvėje, tiek savo jaunatviškame požiūryje.

 

Etnofuturizmas, tariamiems laiko ribojimams, suteikia transcendencijos. Mes atmetame etniškumo apkarpymą iki fiksuoto bruožų rinkinio: etninės dvasios esmė negali būti apibrėžta, ji tegali būti suvokiama susijungiant su ja. Tokiu būdu, etninė dvasia visada išlieka, nes ji apibrėžia kultūrinį vystymąsį, o ne atvirkščiai.

Etnofuturizmo esmė taip pat atsispindi šūkyje „The ancient time will not come back, it will go on“ (liet. „Senieji laikai nesugrįš, jie tęsis“). Daugeliu atvejų, mes skatiname iš naujo atrasti senąją, gentinę mąstyseną ir dvasingumą, kurie niekaip nekonfliktuoja su moderniomis technologijomis. Pažanga biotechnologijose, nanotechnologijose, ir dirbtinis intelektas pastūmės žmones sugrįžti prie mitinio pasaulio suvokimo. Mes būsime žengę vieną žingsnį tolyn link šio pasaulio suvokimo, jeigu sugebėsime išlaikyti savo ryšį su protėvių tradicijomis.

– Humoras ir šiandienos nacionalizmas. Žinau, kad esi sakęs, jog šiandien nacionalizmui reikia daugiau pokštų. Ką turi galvoje?

– Mes esam krūva politinių diletantų sėkmingai purtančių visą globalistinės ideologijos konsensusą, kuris jau atrodė įcementuotas nuo pat Antrojo Pasaulinio Karo pabaigos. Kaip galima iš to nesijuokti?

– Nors esi jaunimo lyderis, aktyvus EKRE veikėjas ir išrinktas atstovas TARTU savivaldybėje, tačiau taip pat esi dažnas svečias Lietuvoje. Kaip tu vertini Lietuvos įvykius?

– Aš manau, kad Lietuvos visuomenė tebėra labai sveika, net ir lyginant su Estija, kurios politikai ir žiniasklaidai didžiulę įtaką daro leftistinė Skandinavija ir Latvija, kuri yra įšalusio konflikto tarp vietinių gyventojų ir rusų, valstybė. Nacionalistinės jėgos Lietuvoje silpnos tik todėl, kad dar taip stipriai nesijaučia artėjančio pavojaus jūsų etniniam išlikimui. Bet pasirinkimo tarp nacionalizmo ir globalizmo laikas artėja ir Lietuvos žmonėms. Pagrindinė nacionalistų užduotis, nuo šiol, bus pasiruošti tam momentui ir galbūt net pagreitinti jo atėjimą.

Lietuva bus strategiškai svarbi Intermariumo narė. Dėl šios priežasties gera matyti, kad Lietuvos nacionalistai juda link draugiško bendradarbiavimo su Lenkijos bendraminčiais, nes, nuo šiol, seni konfliktai turės būti atidėti į šalį vardan aukštesnio tikslo – Europos tautų gelbėjimo tiek nuo Vakarietiško globalizmo tiek nuo Rusijos imperializmo. Šia tema kalbėjau Lietuvoje, Lenkijoje bei Ukrainoje ir tikiuosi, kad kiekviena tauta tai supras.

– Gal norėtum kažką palinkėti mūsų skaitytojams?

– Aš žaviuosi jūsų nuveiktais darbais, ypač atsižvelgiant į jūsų ribotus žmogiškuosius išteklius ir resursus. Man buvo garbė dalyvauti pirmąjame deglų žygyje Vasario 16-tąją šiemet ir būti prisidėjus prie jo įkvėpėjų. Tiesa pasakius renginys buvo kelis kartus didesnis, nei mūsų pirmasis Nepriklausomybės Dienos žygis 2014-aisiais.

 

Viliuosi, kad mūsų aljansas tęsis ir kad mūsų judėjimai ir toliau įkvėps vieni kitą. Ateinantys metai parodys, kad jūsų vargai atsipirks. Jūsų veikla gali tapti ta viena kibirkštimi, kurios reikia norint paleisti naująjį nacionalinį lietuvių atgimimą.

Ačiū tau, Ruuben. Linkime sėkmės ir tegul mūsų gelbėtojas Perkūnas laimina tave bei tavo palikuonius.

DALINTIS

PALIKTI ATSAKYMĄ

Parašykite komentarą!
Irašykite savo vardą