Pradžia Naujienos Išleista E. Girskio apysaka “Parveskite mane namo”

Išleista E. Girskio apysaka “Parveskite mane namo”

279
0

Edmundas Girskis – kažkada buvo vienas aktyviausių tautinio judėjimo lyderių. Paskutiniu metu Edmundas vis dažniau imasi rašymo, kuriame išdėsto viešajame diskurse dažnai nepopuliarias mintis apie tai, kas vyksta Europoje. Po rašymo debiuto su idėjų rinkiniu “Keturi. Atsisveikinimas su diktatūros karta”, autorius pasuko grožinės literatūros kryptimi, tačiau ir toliau nebuvo vengiama aštrių ir kampuotų temų. Apysaka “Parveskite mane namo” yra antroji autoriaus grožinės literatūros knyga.

„Parveskite mane namo“ – politinė alegorinė apysaka apie tapatybėje pasimetusios Europos santykį su islamo fundamentalizmu, multikultūrinės visuomenės idėjos pranašais bei sarginiais šunimis, nykstančia krikščionybe, vartotojiškumu ir tradicijomis. Visos šios temos nagrinėjamos naudojant vaikiškos pasakos formą ir veikėjus, atrodytų, taip sunkiai derančius prie rimto ir dažnai kruvino turinio.

Knyga parašyta alegoriniu stiliumi, tam tikrą politinį požiūrį ir kritiką perteikiant simboliais, veikiančiais pasakoje, iš pirmo žvilgsnio, skirtoje vaikams. Rašydamas šią istoriją, taikiausi į tokius kūrinius kaip „Gyvulių ūkis“, „Šuns širdis“ ar mano kažkada aprašytasis „Karas su salamandromis“. Tai – mano politinė kritika dabarčiai ir tragiška pranašystė rytojui. Knyga skirta suaugusiam, sąmoningam ir su tam tikromis politinėmis srovėmis susipažinusiam skaitytojui.

Ši istorija gana paprasta. Maža mergaitė Karolina nuobodžiauja žaidimų aikštelėje ir laukia ją pasiimti turinčios mamos. Šioje vietoje ji būna kasdien, kiekvieną dieną kartojasi tas pats scenarijus. Kol, staiga, mergaitei į galvą šauna maištinga mintis – ar negalėtų ji, nors kartelį, namo keliauti viena?

Taigi, Karolina – tai vietinių europiečių bendruomenė, galbūt net jaunesnioji jos dalis, per paskutiniuosius dešimtmečius patyrusi milžiniškos apimties socialinę transformaciją ir protu dažnai jau nebesuvokiamus pasikeitimus. Jaunimui nusibodo tradiciškai tekėjęs, neva juos sukaustęs gyvenimas. Visi užsinorėjo pokyčių.

O tokia mintis negimė tuštumoje. Pokyčių vėjelį įpūtė kultūrinis ir intelektualinis elitas, prieš keletą dešimtmečių išsikėlę sau tikslą sugriauti tradicinę, konservatyvią visuomenę. Laisvė, laisvė, laisvė! O jai, pirmiausia, reikia nusimesti kaustančias tradicijų, doros ir moralės grandines. Štai tokias mintis Karolinai ima karksėti Varnas, knygoje būtent ir simbolizuojantis revoliucingą inteligentiją, universitetų profesūrą ir kultūrinį šiandienos elitą.

Varnas turi draugą Margaveidį – pagrindinį savo partnerį didžiojoje visuomenės protų transformacijoje. Tai – multikultūralizmas. Linksmas, spindintis, pozityvus ir kvapnus vyriškis miestui duoda daug. O viena svarbesnių jo dovanų yra mažas liūtukas Haidaras. Turbūt nenustebsite sužinoję jog tai islamo alegorija. Pūkuotas ir gailestį bei pasigėrėjimą kėlęs padarėlis auga, o su jo didėjimu, prasideda problemos. Ne paslaptis, jog radikalioji islamo dalis tapo aštriu krislu tyroje multikultūrinės pasakos akyje. Haidaras užauga ir jo veiksmai tampa svarbiausia šios istorijos veiksmo ašimi.

Šiokia tokia atsvara šiems veikėjams tampa klaidžiame Karolinos kelyje pasitaikęs Bernardas. Tai tradicija ir tradicinis gyvenimo būdas, sulipdę tą Europą, kuri dabar byra. Šalia jo žygiuoja Žvejas – vienas pagrindinių ir esminių šios knygos veikėjų, simbolizuojantis nykstančią ir iš viešosios erdvės jau seniai išguitą krikščionybę. Solidus, daug gero padaręs reiškinys šiandien tampa pajuokos objektu, blogo tono ženklu ir solidžioje kompanijoje vengtina tema. Dar blogiau nei apie jį, galvojama apie Gunarą, padaužą Bernardo anūką. Tai – paviršutiniškai savo senelio ir Žvejo idėjoms atstovaujantis mušeika, labiau už santūrumą ir intelektą vertinantis stačiokišką savo žodyną ir kumščius. Vaikėzas simbolizuoja įvairius šiandienos politinius judėjimus, kurie ilgus dešimtmečius buvo paraštėse ir rinkimų rezultatų apatinėse eilutėse. Visgi, keletą paskutinių metų, šie netašyti vaikėzai drebina didžiąsias Europos valstybes, laimi rinkimus ir visuomenines apklausas, bei pranašauja pasikeitimus.

Kilusiame chaose dalyvauja policininkas ir šaltas, bejausmis robotas, gaudantys Karoliną valstybės, įstatymo ir tvarkos vardu. Nuostabiai gražios moters simbolyje pasislėpusi reklama, abejingosios visuomenės būklę parodo su mergaite epizodiškai susiduriantys miesto gyventojai. Visa ši spalvinga komanda sukasi ratu, pykstasi tarpusavyje, buriasi į grupes, stiprėja ir silpsta, gyvena ateitimi, praeitimi arba tik šia diena. Visų jų tikslas – Karolina. Pasiklydusi ir be jokio tikslo besiblaškanti Europa. Šis pasakojimas išreiškia mano asmenines pažiūras į mūsų kontinento politiką, viešąją nuomonę ir ateities perspektyvas.

Naudodamasis nuolat spekuliuojama ir parodija tapusia, nors vis dar nuolat aukštinama žodžio laisve, skelbiu šį savo kūrinį ir laisvai jį platinu bet kuriam susidomėjusiam skaitytojui. Užbėgdamas už akių galimoms kalboms apie pasakojimo antiislamišką esmę, iškarto jas paneigiu. Koncentruotis į islamą, kaip į priešą, yra kvaila. Europos vartai, žmonių protai ir valstybės atlapotos ne jo. Tai – tik šiltą ir niekieno neužimtą vakuumą radęs reiškinys, kuris negali neplisti, nedidėti, o galiausiai, neimti dominuoti. Terpė ideali, todėl gyvybingas organizmas auga. Problema yra tie, kurie šią terpę kuria, palaiko ir maitina. Tie, kurie Europos organizmui atėmė gyvybingumą, dvasinį pagrindą ir kryptį. Prieš juos ir nukreiptas šis kūrinys.

Knygą atsisiųsti galima iš čia:
PDF VERSIJA   MOBI VERSIJA    EPUB VERSIJA

Šaltinis: https://edmundasgirskis.wordpress.com/parveskite-mane-namo/

DALINTIS

PALIKTI ATSAKYMĄ

Parašykite komentarą!
Irašykite savo vardą